da

1 dá (dial.) prt., dà žr. 1 dar: 1. Dá nematyt parvažiuojant Kt. Dà tik šešios [valandos] Pc. Ar šieną pjaunat? – Ne da Nj. Dá nei gimė, nei gims, kas duodamas neims Ds. Ar tėvas da neparėjo? Rg. Dá lūpos nuo pieno nenudžiūvo, o jau apie ženatvę šneka Jrb. Dá nesikelsiu, dá ne dienelė, dá negiedojo raibi gaideliai (d.) Dkš. Da niekas tvoroj inkliuvusios nerado (kvailai nepasielgė) Trgn. Anas tada da varnas Krokuvoj kaustė (dar buvo negimęs) prž. 2. Karvės pienas saldus, kumelės dà saldesnis Kpr. 3. Vis da ir da jam [duok] Srv. Da tu čia kalbėsi?! J. Suskynė kvietkelių, žaliųjų rūtelių, o da ir pridėjo baltą lelijėlę (d.) Snt. Duok dá Vvr.